Pasakos skaityti

Pabučiuoti kalną         

Virš Vilniaus tvyrojo smogas. Pro tirštus dangų aptraukusius debesis bandė prasibrauti saulės spinduliai. Jie tiesiog norėjo atlikti savo darbą – nušviesti ir sušildyti paniurusį miestą, įpūsti vilties pirmyn atgal zujantiems žmonėms. 
Sėdėdama jaukioje gėlėmis apsuptoje lauko kavinėje Dangė mėgavosi kapučino puodeliu, stebėjo aplinką ir apie nieką negalvojo. Užsimerkė. Prieš akis ryškiame žydro dangaus fone iškilo saulės nutviekstas sniego kepure pasipuošęs didingas kalnas. Kalnas buvo kitoks, alsavo mistika… Kalnai Dangei nebuvo naujiena. Ji jau buvo pažinusi Alpes, Fjordus, Kaukazo kalnus, Amerikos stalkalnius ir įkvėpusi Arizonos Grand Kanjono magijos. Tačiau vaizduotėje iškilęs nuostabus gamtos kūrinys buvo kitoks. Moteris iškart pajuto ryšį su kalnu ir tiesiog akimirksniu atsidūrė jo glėbyje. Skaityti_Pasaką_toliau=>

Saulytės ir Liūtuko draugystė         

Vieną rytą, kaip įprastai, Saulytė žaismingai ridinėjosi dangumi, žaidė su baltapūkiais debesėliais ir skleidė savo šilumą. Ją pamatęs Liūtukas nusišypsojo ir pasileido bėgioti pakrante, eiti lenktynių su Saulyte, bandė pavyti skrajojančius debesis. Dangaus Karalaitė šypsojosi ir leido Liūtukui kelis kartus pagauti savo spindulį. Ji švelniai glostė Liūtuko karčius, kuteno nosytę, švelniai kasė paausį ir žaismingai  grybšteldavo už uodegos galiuko. Mielas žvėriukas džiaugėsi viskuo, kas jį supo. Maudėsi Saulės spinduliuose ir vargo nematė. Panoro tapti su Saulyte draugais ir visada ją matyti. Skaityti_Pasaką_toliau=>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Comments are closed.